Istorija

    Rašytiniuose šaltiniuose randama, kad 1512 metais Krokuvos akademijoje studijavo Jokubas ir Adomas Stanislovavičiai, baigę Viduklės mokyklą. Tai leidžia manyti, kad jau minėtais metais Viduklėje veikė mokykla.

   Žemaičių seniūnas Jonas Bilevičius 1528 metais, savo lėšomis, pasiuntė į Krokuvą studijuoti būrį jaunuolių, paruoštų Viduklės mokykloje. Tuo metu Viduklėje dirbo Stanislovas Rapalionis, vėliau dėstęs Karaliaučiaus universitete teologiją.

    Žemaičių vyskupijos 1579 m. vizitacijos aprašymo išlikusioje dalyje minimos mokyklos ar mokytojai prie šių bažnyčių: Ariogalos, Betygalos, Krakių, Kražių, Raseinių, Varnių, Veliuonos, Viduklės, Kauno. Tuo metu mokytojas buvo Mozūras Andrius. Tolimesnė ir detalesnė mokyklos veikla nežinoma, suprantama tik tiek, kad tai buvo parapijinė mokykla, bendraamžė su senuoju Vilniaus universitetu. Tai seniausias šviesos šaltinis ąžuolynais apaugusioje Viduklėje. 1933 m. buvo pastatytas specialiai mokyklai dviaukštis pastatas. Dvi klasės buvo pirmame, dvi - antrame aukšte, ten buvo ir mokytojų kambarys, vedėjo raštinė, bibliotekėlė. Mokyklos vedėju buvo paskirtas K. Botyrius. Jis grojo smuiku ir vaikus mokydavo muzikos. Mokyklos teritorija buvo aptverta medine tvorele, o mokykla apsodinta, išpuošta gėlynais. Tuometiniai mokiniai, dabar senukai prisimena, kaip gražiai atrodė mokykla, kaip jie prižiūrėdavo gėlynus. Jie buvo pagal taką į mokyklą. Apie mokyklą pasodintas nemažas sodas. Keletas medžių dar yra išlikę. Pavasarį čia dūzgia bitės, o rudenį prinoksta vaisiai. Prie vienos obels yra parašyta: „Šią obelį pasodino K. Botyrius 1933 m.“

    1964m. pradėta mokyklos rekonstrukcija. Nugriauta dalis 1933 m. statyto rąstinio pastato ir pastatytas mūrinis dviejų aukštų priestatas, 1966 m. - triaukštis priestatas. Nuo 1966 m. mokyklą sudarė senojo pastato dalis ir du priestatai. 1965m. įrengtas vandentiekis, centrinis šildymas, kanalizacija. 1974-1975 m. mokykla pradėjo dirbti kabinetine sistema. Didžiausia rekonstrukcija atlikta1979/1978 metais. Visiškai nugriovus senąjį pastatą, pristatyti priestatai klasėms, su didžiuliu holu, iš kurio padaryta iškilmių salė, valgykla, sporto salė, garažas ir pagalbinės patalpos. Rekonstruota ir katilinė. Dabartinę mokyklą sudaro tik priestatai. 1985 m. buvo 37 klasių patalpos, kuriose įrengti 34 kabinetai: du biologijos, du fizikos, chemijos, karinio parengimo, du istorijos, geografijos, namų ruošos, medžio ir metalo darbų, logopedinis, muzikos, trys matematikos, penki rusų kalbos, trys lietuvių kalbos ir literatūros, du vokiečių kalbos, septyni pradinių klasių kabinetai. Be to, buvo iškilmių, sporto salės, valgykla, du muziejai, gydytojo, profesinio orientavimo kabinetas, garažas traktoriams ir žemės ūkio mašinoms. Prie mokyklos buvo mokomųjų bandymų sklypas, stadionas.

    2004 m.  mokykla renovuota ir įgyja naują veidą . 2007 m. vidurinė mokykla tampa gimnazija.

Svarbios datos gimnazijos istorijoje

1512 m. minima Viduklės  mokykla.
1907 m. įkurta valstybinė pradinė mokykla.
1944 m. įkurta Viduklės progimnazija.
1949 m. įkurta Viduklės vidurinė mokykla.
1953 m. išleista pirmoji abiturientų laida.
1989 m. Viduklės vidurinei mokyklai suteiktas rašytojo Simono Stanevičiaus vardas.
2004 m. atlikta mokyklos pastato renovacija.
2007 m. Viduklės Simono Stanevičiaus vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas.

Jais dižiuojasi gimnazija

    Nuostabiame Viduklės krašte įsikūrusi gimnazija didžiuojasi daugeliu savo abiturientų. Jie savo darbu puošia mūsų tėvynę-Lietuvą. Tarp jų yra ir iškilios asmenybės, žinomos ne tik savo darbo vietoje, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Pasaulinio akademinio irklavimo čempionu tapo Sigitas Kučinskas, dalyvavęs Seulo olimpiadoje.

    Tik grįžęs iš Aliaskos Vladas Vitkauskas padovanojo lietuviško gintaro gabalėlį, išimtą iš maišelio. Šį maišelį Vladas vežasi į visas aukščiausias pasaulio viršūnes. Šis gintaras pabuvojo Elbruse, Evereste, Man Kinlyje, tokių gabalėlių Vladas ten pažėrė. 1994-uosius Vladas palydėjo įkopdamas į aukščiausią viršūnę Antarktidoje-Vinsoną, o 1995 m. vasario mėn. įkopė į Kilimandžarą Afrikoje; dar laukia Akonkaqua Pietų Amerikoje ir Kosciuškos viršūnė Australijoje. Vladas kartu vežasi Lietuvos trispalvę, tuo garsindamas pasaulyje Tėvynės vardą.

      Valentinas Čepkus – dainininkas, literatas, pedagogas, sumanus meistras. Vidukliškiams Valentinas– trečios laidos abiturientas. Kauno muzikiniame teatre Valentinas sukūrė puikių vaidmenų operetėse „Lošimas”, „Figaro vedybos”, „Faustas”, “Kornelio varpai”, „Karaliaus ložė” ir kt. J.Gruodžio muzikos mokykloje Valentinas išugdė nemažai gabių mokinių. Jis daug koncertuoja. Jo pjeses pastatė Lėlių teatras. Jis taip pat rašo dainas, kuria muziką.

    Sausio 13-osios medaliu apdovanotas XVIII laidos abiturientas Petras Buchas. Jis – Lietuvos Respublikos savanoris (Šiaulių rinktinė).

    Ansamblyje „Lietuva“ dainuoja Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos solistė Edita Steponaitytė, XXI laidos abiturientė. 30 metų Šiaulių miesto redakcijoje dirbo Pranas Narbutas, antros laidos abiturientas. Jis vadovavo Šiaulių zonos „Dubysos“  žurnalistų susivienijimui.

    Šviesios atminties Zigmantas Pocius – II laidos abiturientas. Mokytojavo, dirbo Mokslo ir enciklopedijų leidykloje redaguodamas kultūros istorijos straipsnius. Dirbo Mokslo ir enciklopedijų leidyklos direktoriumi.

   II laidos abiturientas Zigmas Žukauskis – inžinierius geodezininkas. Dalyvavo statant Kauno HE. Yra Kauno žemaičių bendrijos pirmininkas.

    Algirdas Smilgevičius, II laidos abiturientas, – inžinierius elektromechanikas. Technikos mokslų habilituotas daktaras, VTU automatikos katedros profesorius. Taigi, antroji abiturientų laida Lietuvai davė daugiausia iškilių, respublikoje žinomų asmenybių.

   Jonas Babonas, IV laidos abiturientas, 1963 m. buvo įšventintas į kunigus. Dirbo Šančių parapijos klebonu. Polinkį dvasinei kūrybai pajuto broliai Rimantas ir Albinas Stakauskai. Rimantas buvo garsios pop grupės „Prologas“ vadovas. Albinas be tiesioginio darbo kultūros namuose kuria eilėraščius, keletui eilėraščių yra parašęs ir muziką. Jie taip pat sukūrė Mokyklos dainą.

   Bernadeta Lukošiūtė – XV laidos abiturientė. Radijo direktorė. Mažyliai ramiau miegodavo po jos TV laidelių „Labanakt, vaikučiai“, kuriose ji skatino gerumą, draugiškumą, darbštumą. Vaikučiai su nekantrumu laukia jos laidelių, konkursų. 1991 m. Sausio tryliktos naktį ji dirbo radijo studijoje. Kai okupantai įsiveržė į bokštą ir ėmė daužyti duris, ji vis kartojo: „Mes dar gyvi. Mes dar kalbame.“ Kai kurie pokario kartos mokytojai gali save atpažinti antros laidos abituriento Juozo Apučio „Keleivio novelėse“. Jo parašytų knygų lentynos rikiuotė skaičiuoja antrą dešimtį. J. Aputis „Metų“ vyr. redaktorius. Respublikinėje spaudoje skaitėme R. Ališauskaitės, J. Levicko, V. Zaleckytės eilėraščius. Įdomi J. Kojelio, A.Buivydaitės kūryba. A.Gedvilo medžio raižiniai puošia interjerus ne tik Lietuvoje. Ona Petroševičiūtė (I laidos abiturientė) – maisto produktų technologė, chemijos mokslų daktarė, KTU bendrosios chemijos vedėja, docentė. 15 išradimų, vadovėlio „Bendroji chemija“ (1974 m.) bendraautorė. Nemažai mokyklos auklėtinių yra pasirinkę gydytojo profesiją. Rajono gyventojai gerbia S.Kazlauską – IV laidos abiturientą – ne tik dirbantį nuoširdų gydytojo darbą, bet ir užimantį aktyvią pilietinę poziciją. Broliai Kazys ir Antanas Norkai pasirinko ne tik gydytojo, bet ir mokslininko kelią. Tragiško likimo Kazys Norkus buvo neuropatologas, medicinos mokslų daktaras, Kelmės ligoninės nervų skyriaus vedėjas. Antanas Norkus habilituotas dr. profesorius. Endokrinologijos instituto direktorius. Parašė monografiją cukrinio diabeto klausimais. Dirba mokslinį pedagoginį ir gydomąjį darbą. Nuoširdžiai mažuosius raseiniškius gydo D.Vasiljeva. Gydytojo darbą pasirinko E.Bugarevičius, Grigalavičius, A. Levickas, D. Levickaitė, H. Galinauskas, D. Urbutytė, O. Puodžiuvelytė, I. Jasaitytė, B. Klimaitė, S. Bikniūtė. D. Ceinoriūtė – Sabromienė XVI-laidos abiturientė – kalbotyros specialistė, filosofijos mokslų daktarė, docentė. B. Meržvinskaitė, XIX laidos abiturientė, mokėsi Maskvos universiteto aspirantūroje. XIII laidos abiturientas A. Bučinskas – docentas, istorijos mokslų kandidatas, dirba Klaipėdos universitete Lakūnu bandytoju tapo J.Jokubauskas (VIII laidos abiturientas). Algimantas Kliunka buvo Generalinės prokuratūros organizuoto nusikalstamumo skyriaus vyriausias prokuroras. „Žalgirio” krepšinio komandoje žaidė V. Jurgilas. Tai ne didelis būrelis buvusių Viduklės mokyklos mokinių, kurie garsina Viduklę, o vidukliškiai jais didžiuojasi.

Naudota literatūra: Alfonsas Mockus "Viduklės Simono Stanevičiaus vidurinė mokykla" (1995 m.).

Atnaujinta: 2015-12-16